Linkiu visiems, kad sveikatos nepristigtų, kad derlius gerai derėtų visuose gyvenimo arimuose, kad kuo dažniau galėtumėte apkabinti savo artimuosius.

Velykos – didžioji pavasario, gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo 4 dienas.
Pirmoji – Ugnies diena, kai šventinami margučiai, druska, duona.
Antroji – Perkūno diena, kai rytą visi miegantys būdavo pažadinami plakant verbomis, o vaikai dainuodami eidavo iš kaimynų prašinėti margučių.
Trečioji – Gegužės diena – skirta žaidimams, supimuisi, taip pat būdavo laistomasi vandeniu bei garsiai juokiamasi, kad greičiau pabėgtų blogosios dvasios.
Ketvirtąją – Ledų dieną žmonės nieko nedirbdavo: tikėta, kad darbas gali prišaukti ledų krušą…
Margučių daužymas taip pat turi simbolinę prasmę: dužus kiaušiniui, į laisvę išeina gyvybę nešanti kosminė gyvatė. 
Ir mes, sudaužę pirmąjį margutį, suskubome triukšmauti ir šlovinti savo giesmėmis Aukščiausiąsias Galias:

Advertisements